Išsami visų Europos šalių, kurių duomenys prieinami, valstybės skolos apžvalga. Kuo didesnė skola, tuo mažiau erdvės šaliai lieka, kai krizė ar karas pareikalauja papildomų pinigų, ir tuo didesnė aukštesnių palūkanų normų, mokesčių didinimo ar infliacijos rizika.
Pinigai dažnai yra pirmasis ženklas, kad kažkas pradeda keistis. Gerokai anksčiau, nei ištuštėja lentynos, įtampą matyti skolose, palūkanų normose ir valiutų kursuose. Jei sekate šiuos signalus, turite laiko ramiai pasirengti.
Šaliai, turinčiai didelę skolą ir aukštas palūkanas, ištikus krizei lieka mažiau pinigų. Tada ateina išlaidų mažinimas, didesni mokesčiai arba naujai išspausdinti pinigai, ir tai pajuntate savo piniginėje.
Karų ir didelių krizių metu vyriausybės dažnai kurdavo papildomus pinigus savo išlaidoms apmokėti. Rezultatas paprastai būdavo infliacija: santaupos prarasdavo vertę.
Kai valiuta sparčiai krenta, kaip grivina 2014–2015 m. ar rublis 2022 m., tai rodo paniką, kapitalo bėgimą ar sankcijas. Viskas, kas atkeliauja iš užsienio, pavyzdžiui, degalai ir vaistai, iš karto pabrangsta.
Jei investuotojai staiga pareikalauja iš šalies daug didesnių palūkanų, jie abejoja, ar ji sugebės grąžinti skolą. Būtent taip 2010 m. Graikijoje prasidėjo euro krizė.
Finansų krizės metu bankai gali laikinai užsidaryti arba apriboti pinigų išėmimą, kaip Kipre 2013 m. ir Graikijoje 2015 m. Todėl rekomenduojame grynųjų pinigų laikyti namuose.
Šioje svetainėje stebime valstybių skolą Europoje, pačios ES skolą, dolerį ir JAV skolą, rublį ir griviną, Bitcoin ir sidabrą. Jokių prognozių, tik signalai.
Signalai nėra tikrumas. Naudokite juos, kad laiku susitvarkytumėte pagrindus: vandenį, maistą, grynuosius pinigus ir planą. Tai ne finansinis patarimas. Taip pat skaitykite: ką karas daro pinigams
Be valstybių narių skolų, Europos Sąjunga ir pati skolinasi pinigų. Europos Komisija tai daro parduodama obligacijas investuotojams, pavyzdžiui, bankams, pensijų fondams ir centriniams bankams visame pasaulyje. Pinigus, kuriuos ES toliau skolina šalims, grąžina tos šalys; dotacijų dalis, daugiausia COVID atsigavimo fondas, grąžinama iš ES biudžeto, taigi galiausiai valstybių narių lėšomis. Tai nėra Europos centrinio banko skola.
Šiose šalyse valdžios finansinis turtas viršija skolas, daugiausia dėl gerais metais sukauptų fondų. Taigi bendroji skola neatskleidžia viso vaizdo.
Šaltinis: Eurostat, valdžios sektoriaus grynoji finansinė vertė, 2026 m. pirmasis ketvirtis (preliminarūs duomenys). Lichtenšteinas: TVF. Monakas: mūsų skaičiavimas pagal valdžios duomenis, sunkiai palyginamas. Visos kitos Europos šalys turi grynąją skolą.
BVP yra viskas, ką šalis uždirba per metus. ES šalys susitarė, kad skola neturėtų viršyti 60 % BVP.
| Šalis | Skola | Eurais | % BVP | Pokytis | Data | Šaltinis |
|---|
ES šalys ir Norvegija: Eurostat, 2026 m. pirmasis ketvirtis, preliminarūs duomenys pagal ES apibrėžtį. Kito ketvirčio duomenis tikimasi paskelbti spalio pabaigoje.
Kitos šalys: naujausi oficialūs ministerijų, statistikos tarnybų ar TVF duomenys. Apibrėžtys ir ataskaitinės datos skiriasi.
Pokytis nurodytas šalies nacionaline valiuta, palyginti su nurodyta ankstesne ataskaitine data.
Bendro pobūdžio informacija, ne finansinis patarimas.