Ką karas daro pinigams
Apžvelgėme šešis karus ir krizes Europoje. Daugumoje jų įprasti pinigai greitai prarado vertę, ir kiekvieną kartą vyriausybės įsikišo įvesdamos naujas valiutas, įšaldydamos sąskaitas ar taikydamos kapitalo kontrolę.
Vokietija · 1914–1923
- Kas nutiko
- Karas buvo finansuojamas paskolomis ir spausdintais pinigais. 1923 m. lapkritį vienas doleris kainavo 4,2 trilijono markių; 1914 m. jis kainavo 4,2 markės.
- Ką darė vyriausybės
- Nauja valiuta, rentenmarkė: 1 rentenmarkė pakeitė 1 trilijoną (10¹²) popierinių markių. Santaupos buvo sunaikintos.
Nyderlandai · 1945
- Kas nutiko
- Okupacijos metu pinigų kiekis išaugo nuo 2,6 mlrd. ƒ (1940 m.) iki 10,9 mlrd. ƒ (1945 m.), nors nusipirkti buvo galima gerokai mažiau.
- Ką darė vyriausybės
- Ministro Lieftincko pinigų valymas: 100 guldenų banknotai neteko galios liepos 9 d., visi kiti banknotai rugsėjo 26 d. Banko sąskaitos buvo įšaldytos, ir kiekvienas pirmiausia gavo 10 ƒ naujais pinigais.
Vengrija · 1945–1946
- Kas nutiko
- Didžiausia kada nors užfiksuota hiperinfliacija: 1946 m. liepą kainos padvigubėdavo maždaug kas 15 valandų.
- Ką darė vyriausybės
- 1946 m. rugpjūčio 1 d. įvestas forintas: 1 forintas pakeitė 4 × 10²⁹ pengő.
Vakarų Vokietija · 1948
- Kas nutiko
- Po karo reichsmarkė buvo beveik bevertė. Cigaretės buvo geresnė mokėjimo priemonė nei pinigai.
- Ką darė vyriausybės
- 1948 m. birželio 20 d. įvesta Vokietijos markė. Atlyginimai ir kainos buvo perskaičiuoti santykiu 1:1, bet santaupos maždaug 10 reichsmarkių už 1 Vokietijos markę ar dar blogiau.
Ukraina · 2014–2022
- Kas nutiko
- Po Krymo aneksijos ir karo Donbase grivina nukrito nuo maždaug 8 iki daugiau nei 30 už dolerį (2015 m. vasaris).
- Ką darė vyriausybės
- Prasidėjus plataus masto invazijai 2022 m., centrinis bankas užfiksavo kursą ties 29,25 už dolerį, o 2022 m. liepą pakoregavo jį iki 36,57: doleris pabrango 25 %. Užsienio valiutos išėmimas ir pervedimai buvo apriboti.
Rusija · 2022
- Kas nutiko
- Po invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų rublis nukrito iki istorinių žemumų.
- Ką darė vyriausybės
- Centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 20 %, eksportuotojai turėjo konvertuoti 80 % savo užsienio valiutos pajamų, buvo įvesta kapitalo kontrolė. Kursas atsigavo, bet rusai nebegalėjo laisvai išsiimti savo santaupų doleriais ar pervesti pinigų į užsienį.
Ko iš to galima pasimokyti
- Įprasti pinigai banke ir stambios kupiūros visada buvo labiausiai pažeidžiami.
- Vyriausybės įsikiša įvesdamos naujas valiutas, įšaldydamos sąskaitas ir taikydamos kapitalo kontrolę, dažnai per vieną naktį.
- Padeda paskirstymas: atsargos, grynieji smulkiomis kupiūromis ir materialus turtas. Bitcoin gali būti priedas, be jokių garantijų.